grąža

grąžà sf. (4) Š 1. grįžimas (apie saulę); grąžinimas: Po saulės grąžos pasitvirtino žiema Žem. Saulės grąžà (orig. grañža) jau párėjo, t. y. bus dienos strukesnės J. Žiūrėk, po saulės grąžõs (po saulėgrąžos) dienos tuoj ims eiti strukyn J.Jabl. Po saulės grąžõs dienos pradeda ilgėti Užv. | Daryk grąžą (orig. grañžą) tai mergai, t. y. grąžink (orig. granžìnk) pas save J. 2. vieta, nuo kurios grįžtama atgal, kur apsigręžiama: Arklys ant grąžos suklumpa Tr. Žiūrėk, ant grąžos ratų nenukelk Užp. Dvi stiklines pasistatė ant grąžos (toje vietoje, nuo kurios po sumuštinių stiklinės eina atgal) ir laiko (negeria) Kp. 3. neišarta dirva prie tvoros ar ežios, atara, skersvagiai: Tvora kliudė arti, todėl ir grąžà didelė paliko Šlv. Grąžoj kietesnė žemė ariant Ds. Anoj dirvoj dar grąžą reik suarti Ll. Nuganė visą grąžą ir dar vagų galus Šl. Į vagas sėsiu runkelius, o į grąžą – bulbes Vdk. Per grąžàs nekokie burokai Srv. 4. tinklo užsukimas po ledu nuo vienos akies (aketės) iki kitos; aketė, pro kurią ištraukia tinklą: Plt didesnė akis (aketė), nuo kurios tinklas yra grąžinamas prie išvalkos; tinklo kerčios akis: Žvejojant užsukti grąžą yr didelis vargas Šts. Pažymėk, kame būs grąža Plt. | Grąžos ilgumas buvo par keturias kartis Šts. ║ Nu užlaidos tinklą varo akimis lig grąžos, nu grąžos suka pri išvalkos Bržr. 5. medinio trobesio suręstos sienos (be stogo ir pamato) : Mūsų namo grąžos yra gerų sienojų Kp. Lig žiemai džiaukis, kad tik grąžą pastatyt Ktk. 6. geležinkelio bėgių ratas garvežiui apsukti, apgręžti; vieta, iš kurios grįžta atgal traukiniai: Grąžos ratas rš. Grąžos depo viršininkas rš. Grąžos punktuose įsteigti puikūs poilsio namai lokomotyvų ir traukinių brigadoms sp. 7. perkant grąžinami perduoti pinigai: Vyras, išgręžęs pinigus, atstūmė grą̃žą man J. Duok man grąžos penkis rublius Slv. Palauk da, da grąžų negavom Vj.